Dvejus metus žemaitukų žirgų varžybos vyko Plungės rajone, Nausodžio ir Šateikių seniūnijose, o šiemet persikėlė į Telšių rajoną. Jas suorganizavo Telšių miškų urėdijos Žarėnų girininkijos girininkas, vadovaujantis „Žemaitijos žirgų“ klubui, Vidas Bagdonas. Patarimais ir darbais prie renginio prisidėjo plungiškis Vidmantas Gendvilas, dvejus metus iš eilės buvęs varžybų organizatoriumi, bei Žemaitukų arklių augintojų asociacija, Ryškėnų kultūros centro Žarėnų filialo, Žarėnų seniūnijos darbuotojai su seniūnu Pranu Lukošiumi ir kitų organizacijų atstovai.

Šventės atidaryme kalbėjo žemės ūkio viceministras Aušrys Macijauskas, Seimo narys Jurgis Razma, Pakutuvėnų susitaikinimo sodybos narys brolis Gediminas. Jis palaimino varžybas ir visus šventės dalyvius bei jų augintinius, linkėdamas „kad Dievo ranka būtų virš jų“, kad atsirastų daugiau nacionalinių veislių žemaitukų žirgų ir lietuvių skalikų augintojų.

Renginyje dalyvavo Žemaičių kultūros draugijos pirmininkas Stasys Kasparavičius, Telšių pavieto vadovas Andrius Dacius, gausus būrys žemaičių iš viso regiono, Telšių rajono meras Vytautas Kleiva, Telšių miškų urėdijos urėdas Bronislovas Banys ir kiti valdžios atstovai.

Žirgų varžybos

Šventė Plinijos piliakalnio papėdėje prasidėjo 30 kilometrų ištvermės varžybomis. Šiemet varžybose dalyvavo bene daugiausiai žemaitukų žirgų. Net 28 žemaitukų veislės žirgai, raiteliai ir augintojai galėjo pademonstruoti užsispyrimą, ištvermę, kantrybę ir savo sumanumą. Pirmasis prie starto linijos stojo žarėniškio V.Bagdono išaugintas žirgas Adonis su raitele telšiške Rasa Janušiene. Toliau kas penkias minutes startavo visi žirgai. Varžybose dalyvavo praėjusių metų Kunigaikščių Oginskių taurės laimėtoja Neringa Kūlokaitė su žirgu Tinklu, septyni žirgai dalyvavę istoriniame žygyje „2000 kilometrų istorijos“, pakartoję Vytauto Didžiojo žygį prie Juodosios jūros. Ištvermės trasą išbandė Žemaičių „Alkos“ muziejaus išauginta kumelė Astra, kuria jojo raitelė ir žirgų prižiūrėtoja Ingrida Šeštokienė, du Sigitos ir Sauliaus Leščauskų žirgai Perlis ir Topolis bei jų jojimo centre treniruotas Sakalas iš Palangos.

Iš anksto varžybų vietoje buvo suformuota 30 kilometrų trasa, kuri vedė gražiausiomis Žarėnų krašto vietomis pro Plinijos piliakalnį, mitologinį akmenį, vadinamą Dievo stalu, raiteliams teko kirsti Minijos upės vagą. Tačiau iš vakaro atsakomybės stokojantis pilietis  iškrėtė varžybų dalyviams šunybę — ėmė ir apsuko trasos rodykles.  Tad pirmieji penki žirgai su raiteliais pasiklydo ir tam sugaišo daug  laiko.

Po finišo žirgų laukė privaloma veterinarijos gydytojų apžiūra. O kai kurios raitelės net ir pačios prašė patikrinti pulsą, nes jos streso gavo ne mažiau nei jų žirgai.

Šiemet labiausiai sekėsi Žemaitukų arklių augintojų asociacijos nario Vaidoto Digaičio iš Laukuvos užaugintiems žirgams Cekliui ir Kredui. Tai labai gerai paruošti žirgai. Abu pernai įveikę 2000 kilometrų žygį prie Juodosios jūros ir šiemet žemaitukai išlaikė užimtas pozicijas. Kunigaikščių Oginskių pereinamąją taurę laimėjo Martynas Bučnius su žirgu Cekliu, o antrąją vietą užėmė Jovita Trijonytė su žirgu Kredu. Trečias trasą įveikė žirgas Tekontis su raitele Viktorija Mickevičiūte. Pernykštis nugalėtojas žirgas Tinklas šiemet buvo ketvirtas.

Skalikų paroda

Belaukdami iš trasos sugrįžtančių raitelių žiūrovai galėjo pasigrožėti skalikų paroda. Lietuvių skalikų trečiojoje Žemaitijos regioninėje parodoje buvo užsiregistravę 57 dalyviai, o ekspertizės ringuose dalyvavo 38. Atskirai buvo vertinami jaunimo, darbinės ir veteranų klasių šunys ir kalės.

Žarėnuose surengtos Lietuvių skalikų parodos organizatoriai pakvietė visus skalikų augintojus, o tokių Lietuvoje jau yra užregistruota 350, atvykti birželio 11 dieną į Telšius, kur vyks iškilmės ir bus atidengtas paminklas Lietuvos skalikui. Žemaitijos sostinėje paminklas pastatytas šuneliui todėl, kad 1957-1958 metais kinologas iš Telšių Zigmas Goštautas ėmėsi atkurti veislę, nes tuo laiku tik Žemaitijoje buvo likę skalikų.

Kitos įdomybės

Gausus būrys žiūrovų, ypač jaunimo, stebėjo šaudymo iš lanko varžybas, kur taiklumą demonstravo asai iš žemaičių lankininkų klubo „Perkūno strėlė“ ir pradedantys lankininkai.

Penktadienio vakare prie Plinijos piliakalnio raiteliai su žirgais dalyvavo naktigonėje. Tą vakarą skambėjo jojimo žemaitukais varžybose dalyvio Salantų gimnazijoje tautinį ugdymą dėstančio mokytojo Liudo Augaičio dainos, kernaviškio armonikieriaus su kumele Žyga įveikusio „2000 kilometrų istorijos“ žygį, Česlovo Marcinausko muzika. Šeštadienio popietėje žemaitiškos dainos koncerte prie jų prisijungė ir daugiau balsingų, kūrybingų žemaičių.

Danutė Jackutė

Kalvotosios Žemaitijos info.

Nilo Narmonto nuotr.